Dievo Motinos Globos ir šv. Mikalojaus cerkvės istorija

Dievo Motinos Globos ir šv. Mikalojaus cerkvė — jūrinė šventovė, skirta Dievo Motinos Globai ir šventajam Myros arkivyskupui Mikalojui. Ji yra viena iš trijų stačiatikių cerkvių Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje. 2000 metais pradėta statyti cerkvė — pirmasis ir vienintelis miesto pastatas, pastatytas pagal tradicinės stačiatikių sakralinės architektūros kanonus.

Cerkvės adresas: Smiltelės g. 14a, Klaipėda.

Cerkvės dvasininkai: klebonas protojerėjus Grigorijus Negurica, dvasininkai — protojerėjus Viktoras Timoninas, igumenas Nestoras Šmidtas ir diakonas Joanas Bertašas.

1998 metais priimtas įstatymas dėl religinės paskirties turto perdavimo religinėms organizacijoms. Visų Šventųjų cerkvės klebonas archimandritas Antonijus (Buravcovas) ir Kankinių cerkvės klebonas kunigas Ilja Šapiro parengė Dievo Motinos Globos ir šv. Mikalojaus cerkvės statybos planą ir pateikė jį tvirtinti miesto savivaldybei. Jie parinko sklypą naujai cerkvei ir sutvarkė būtinus teisinius dokumentus. Tinkamiausiu laikytas Smiltelės rajonas. Po dvejų metų, 2000 m. liepos 13 d., į cerkvės pamatus įmūrytas kertinis akmuo ir šventosios relikvijos. Statybos vietos šventinimo apeigoms vadovavo Klaipėdos dekanas archimandritas Antonijus Buravcovas. Dalyvavo kunigai Ilja Šapiro, Viktoras Timoninas, Vladimiras Artamonovas ir jeromonachas Aleksijus (Babičius).

Klaipėdos cerkvę suprojektavo Rusijos architektas Dmitrijus Borunovas. Statybai skirtos lėšos rinktos per įvairias akcijas ir renginius. Miesto gyventojai neatlygintinai dirbo statydami, įrengdami ir tvarkydami cerkvę. Viena įspūdingiausių buvo 2000 metų Kalėdų akcija, kurią surengė Klaipėdos rusų mokyklų asociacija ir krikščioniškojo švietimo draugija „Slovo“. Mieste platinti aukų rinkimo lapai, Klaipėdos dvasininkai kreipėsi į visuomenę kviesdami paremti šią kilnią iniciatyvą.

Per statybos metus pastatas uždengtas stogu. Mažajame Šv. Mikalojaus altoriuje pastatyta „Golgota“ ir laikinas ikonostasas, sukurtas Vilniaus medžio drožėjo Vladimiro Podgorno.

2001 m. gruodžio 12 d. mažajame Šv. Mikalojaus altoriuje pirmąsias pamaldas ir pirmąją liturgiją laikė Šventųjų Kankinių cerkvės klebonas kunigas Ilja Šapiro ir Klaipėdos dekanato dvasininkai.

Dėl lėšų stokos ir organizacinių klaidų 2001 metais darbai sustojo beveik trejiems metams. Nepaisant sunkumų, Šv. Mikalojaus altoriuje reguliariai vyko šeštadienio, sekmadienio ir švenčių pamaldos. Nebaigtas pastatas nebuvo užkonservuotas, todėl ėmė nykti. Darbams tęsti prireikė daug pastangų ir lėšų.

Vyskupijos vadovo metropolito Chrizostomo palaiminimu 2004 m. sausio 25 d. už statybą atsakingu paskirtas naujas klebonas — Kauno dekanas, Kauno Apreiškimo katedros klebonas protojerėjus Anatolijus Stalbovskis. Kadangi parapija tuo metu jau nebeturėjo lėšų, kreiptasi į rėmėjus. Jais tapo aukotojai Aleksandras Popovas, Vladimiras Stefanovas ir Vladimiras Romanovas. 2004 metų pavasarį ir vasarą statybos darbai aktyviai atnaujinti.

2004 m. birželio 30 d. virš mažojo Šv. Mikalojaus altoriaus kupolo iškilmingai iškeltas pirmasis kryžius.

2004 m. spalio 8 d. kryžiumi vainikuotas pagrindinis didžiojo Dievo Motinos Globos altoriaus kupolas. Kryžiaus iškėlimui vadovavo Klaipėdos dekanas protojerėjus Anatolijus Stalbovskis.

2005 m. vasario 1 d. statomoje cerkvėje apsilankė Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Chrizostomas. Per 2005 metų Velykas jau atidarytas nutinkuotas ir išdžiovintas didysis Dievo Motinos Globos altorius.

2007 metų rugpjūtį įrengtas pagrindinio Dievo Motinos Globos altoriaus ikonostasas, kurį per Dievo Motinos Globos šventę pašventino Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Chrizostomas. Tais pačiais metais pradėta statyti varpinė, suprojektuota tuo pačiu senosios Rusios stiliumi kaip cerkvė ir parapijos namai. Jau spalį iškelti naujosios varpinės kupolas ir kryžius. Tuo pat metu cerkvės rūsyje atidaryta sekmadieninė mokykla, o kiek vėliau, 2008 metais, padėti parapijos namų pamatai.

Per Kalėdas, 2009 m. sausio 7 d., parapijos namuose įrengtą sekmadieninės mokyklos klasę pašventino klebonas protojerėjus Anatolijus Stalbovskis, kunigai Grigorijus Negurica ir Olegas Štelmanas. 2009 metų rudenį naujojoje valgykloje surengta pirmoji sekmadieninės mokyklos šventė.

2010 m. vasario 7 d. atidaryta biblioteka. Jos rinkinyje gausu religinės ir pasaulietinės literatūros: istorijos, filosofijos, meno knygų ir įvairių pažintinių enciklopedijų. 2012 m. spalio 10 d. iškilmingai atidaryta nauja skaitykla.

2011 m. balandžio 15 d. mirė klebonas protojerėjus Anatolijus Stalbovskis. Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus nauju klebonu paskyrė protojerėjų Grigorijų Neguricą, kuris šias pareigas eina iki šiol.

2012 metais mažajame Šv. Mikalojaus altoriuje įrengtas naujas Serbijos meistrų pagamintas ikonostasas. 2013 metais mažąjį altorių ištapė Rusijos meistrai, o 2015 metais pastatytas garbinimo kryžius.

Dievo Motinos Globos ir šv. Mikalojaus cerkvę kelis kartus per metus aplanko Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, aukodamas Dieviškąją liturgiją per parapijos globos ir kitas šventes.

2017 metais Palecho ikonų tapybos artelės „Lik“ meistrai, vadovaujami Olego Šurkaus, baigė tapyti Dievo Motinos Globos altorių. Taip pat įrengti kalti įvažiavimo vartai.

Architektūra ir puošyba

Cerkvės architektūra pagrįsta tradicine stačiatikių kryžmine kupoline konstrukcija. Kompleksą sudaro dviejų altorių cerkvė, varpinė ir parapijos namai, kuriuose veikia biblioteka, sekmadieninė mokykla vaikams bei suaugusiesiems, skaitomos paskaitos parapijiečiams. Tradicija tapo ir taikomojo meno parodos, liaudies muzikos koncertai, vaikų šventės, viktorinos, literatūriniai bei teminiai stačiatikių vakarai.

Cerkvėje yra du altoriai: didysis, talpinantis iki 500 žmonių, pašventintas Dievo Motinos Globos garbei, mažesnysis — šv. Myros arkivyskupo Mikalojaus vardu. Abi dalys sudaro dviejų glaudžiai viena šalia kitos stovinčių cerkvių įspūdį.

Cerkvę vainikuoja du senosios Rusios karių šalmus primenantys kupolai. Kompleksą užbaigia atskirai stovinti varpinė su kupolu. Cerkvę puošia dešimt varpų, kuriuos padovanojo jos ktitorius Aleksandras Popovas. Juos pagamino geriausi Uralo meistrai. Pagrindiniame varpe išlietas šv. Mikalojaus atvaizdas. Varpai pakabinti 2011 metų spalį pagal profesionalios varpininkės Irinos Krylovos iš Palangos brėžinius ir žymėjimus. Derinimo ir įrangos darbus atliko vietos meistras Aleksandras.

Pagrindinį ikonostasą Penzoje sukūrė dirbtuvės „Dabor“ dailininkai.

2012 metų gegužę laikiną pertvarą tarp Šv. Mikalojaus altoriaus šventovės ir pagrindinės dalies pakeitė nuolatinis Serbijoje pagamintas ikonostasas. Jį montavo serbų meistras kartu su cerkvės darbuotojais ir parapijiečiais.

Ktitoriaus Aleksandro Popovo pastangomis 2012 metų pabaigoje ir 2013 metų pradžioje cerkvę papuošė vienodo stiliaus žvakidės ir ažūrinės abiejų altorių solėjų tvorelės, sukurtos Rusijos meistrų. Prie naujos šv. Mikalojaus Stebukladario ikonos pakabinta netikėtai surasta puošni aliejinė lempelė, specialiai atgabenta iš Šventosios Žemės, Galilėjos Kanos. Pačią šv. Mikalojaus ikoną specialiai šiai cerkvei nutapė Palecho mokyklos ikonų tapytojai. Gyvenimo ikoną sudaro centre pavaizduotas šv. Mikalojus Stebukladarys ir pakraščiuose išdėstytos atskiros jo gyvenimo scenos, svarbiausi įvykiai bei dar jam gyvam esant įvykę stebuklai. Kampinėse scenose pavaizduotos Klaipėdos Dievo Motinos Globos ir šv. Mikalojaus bei Visų Rusijos žemėje sužibusių šventųjų cerkvės, Palangos Dievo Motinos Iveros ikonos cerkvė ir Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolynas.

Mažąjį Šv. Mikalojaus altorių puošia sienų tapyba. Ją atliko Palecho ikonų tapybos artelės „Lik“ dailininkai, vadovaujami ikonų tapytojo Olego Šurkaus. Tiksliai apibrėžti šios tapybos kryptį sunku, nes daugelis elementų yra autoriniai. Nemažai jų susiję su jūra: vaizduojamas apaštalo Andriejaus Pirmojo Pašauktojo gyvenimas, Išganytojo pasirodymas mokiniams prie Tiberiados ežero ir šv. Mikalojaus stebuklai gelbstint skęstančiuosius. Savitos istorinės scenos pasakoja apie teisiojo kario, Rusijos laivyno admirolo Feodoro Ušakovo žygdarbius. Jo ikoną su relikvijos dalele 2012 metais cerkvei padovanojo Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus.

Altoriaus apsidės viršuje pavaizduota Dievo Motinos ikona „Ženklas“ — vienas labiausiai rusų stačiatikybėje gerbiamų Švenčiausiosios Dievo Motinos atvaizdų. Kupolo būgne, arčiausiai Jėzaus Kristaus, pavaizduoti arkangelai Rapolas, Gabrielius, Urielis ir Mykolas. Kupolą laikančiose vadinamosiose burėse pavaizduoti evangelistų simboliai — liūtas, erelis, angelas ir jautis. Viskas išdėstyta laikantis hierarchijos. Žemiau, ant kolonų, visu ūgiu ir aštuoniuose medalionuose nutapyti vyskupai šventieji, parapijoje labiausiai gerbiami šventieji, kankiniai ir rusų kunigaikščiai, tarp jų — šventieji kunigaikščiai Dmitrijus Donietis ir Aleksandras Neviškis. Iš viso — apie 120 figūrų. Šv. Mikalojaus altoriaus tapybą 2013 m. gruodžio 19 d. pašventino Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus.

2014 metų vasarą baigta išorinių cerkvės sienų tapyba. Ją atliko Palecho artelės „Lik“ meistrai, vadovaujami Olego Šurkaus. Centriniame altoriaus fasade pavaizduota Dievo Motinos Globos ikona. Virš jos nutapytas ne rankomis sukurtas Jėzaus Kristaus atvaizdas, dar vadinamas „Ubrusu“. Šv. Mikalojaus Stebukladario altoriaus išorėje pavaizduotas pats šventasis, jūrininkų ir keliautojų globėjas. Pietinėje šios dalies pusėje — viena svarbiausių laikoma Šventosios Trejybės ikona. Fasadą taip pat puošia visu ūgiu pavaizduotas arkangelas Mykolas.

2014 m. gruodžio 10 d. cerkvės komplekso teritorijoje pastatytas garbinimo kryžius. Penkių metrų aukščio inkaro formos paminklą iš Karelijos granito sukūrė vietos skulptorius Arūnas Sakalauskas.

Kryžių puošia laivelio formos aliejinė lempelė, nukalta kalvio Michailo Nedovedejevo.

2015 m. gegužės 22 d. įvyko iškilmingas garbinimo kryžiaus atidengimas. Jis subūrė ne tik stačiatikius, bet ir kitų miesto krikščioniškų konfesijų bei valdžios atstovus.

2016 metų vasara — pastatyta įvažiavimo arka.

2017 metai — įvažiavimo arkoje įrengti vartai.

2017 metai — baigta Dievo Motinos Globos altoriaus ir cerkvės prieangio tapyba.

2018 metai — baigta įrengti kalta tvora aplink cerkvės komplekso teritoriją.